cackijimas

×cãckijimas sm. (1), cãckijimos ind. → cackyti: Didelio cãckijimo nereik, kad tik būtų stiprūs [krėslai] Jnšk. | refl.: Pašėlęs anos cãckijimos, rėdymos, kad tik vaikiams patiktų Užv.